Tėkmės teorija ir praktiniai patarimai, kaip motyvuoti darbuotojus

Tėkmės teorija ir praktiniai patarimai, kaip motyvuoti darbuotojus

Dailininkas tapė paveikslą, buvo labai susikaupęs ir susikoncentravęs, tapyti sekėsi gerai, potėpiai liejosi vienas po kito. Jis nenorėjo atsiplėšti nuo savo kūrinio, kad neprarastų polėkio, todėl nėjo valgyti, išvargo, nepaisė kylančio diskomforto. Kai tik pabaigė kūrinį, dainininkas iš karto prarado susidomėjimą juo ir nežiūrėjo į tą pusę.

Mokslininkams kilo klausimas – kaip išlaikyti motyvaciją stabilią? Kokias sąlygas reikia sukurti, kad žmogus būtų įsijautęs į procesą ir nenuobodžiautų, tačiau „neperdegtų“? Ieškodami atsakymo į šiuos klausimus J. W. Getzels ir M. Csikszentmihalyi (1976) pradėjo kurti tėkmės teoriją (Flow theory).

Tėkmės teorija teigia, kad žmogus labiausiai motyvuotas, kai užduoties sudėtingumas atitinka turimus įgūdžius. Toumet žmogus patiria tėkmę – žaismingumą, kūrybiškumą ir entuziazmą atliekant užduotį. Mokslininkai išskiria šias sąlygas tėkmei pasiekti:

  1. Išsikelti iššūkiai ir galimybės turi kelti įtampą, tačiau neviršyti turimų įgūdžių;
  2. Reikia nusistatyti aiškius tikslus ir užtikrinti nuolatinį grįžtamąjį ryšį apie tai kaip sekasi įgyvendinti tikslus.

modelis 1

 

 

 

 

 

 

Tėkmės teorija. M. Csikszentmihalyi (1975/2000)

Susikūrus šias sąlygas, proceso metu reikėtų:

  • mokytis koncentruotis į šią akimirką, į tai ką dabar atlieki ir nesiblaškyti;
  • reikia suprasti dėl ko darau šias užduotis ir nedaryti netikslingos veiklos;
  • pasitikėti savo jėgomis – žinoti, kad esi situacijos šeimininkas ir ją valdai, nes žinai kas vyks toliau;
  • mėgautis procesu, o ne tik gautais rezultatais.

O kaip tai pritaikyti darbe?

Tėkmės teorija gali padėti motyvuoti darbuotojus pasiūlant jiems iššūkius keliančias užduotis, suteikiant grįžtamąjį ryšį, skatinant analizuoti savo veiklą ir apie tai kalbėtis. Žinoma, iš pradžių gali būti sudėtinga parinkti iššūkį keliančias užduotis darbuotojui, todėl tai daryti galima palaipsniui didinant užduočių sudėtingumą ir kalbant apie tai kaip jam sekasi jas atlikti. Tai turėtų būti nuolatinis procesas, kol darbuotojas pats sugebės savarankiškai išsikelti optimalias užduotis ir gebėti analizuoti savo veiklą ir kylančius jausmus. Tačiau karts nuo karto vadovas vis tiek turėtų pasidomėti, kaip darbuotojui sekasi šį procesą vykdyti. Siūlytume tokį modelį:

modelis2

Parengta remiantis:

Nakamura, J., & Csikszentmihalyi, M. (2014). The concept of flow. In Flow and the Foundations of Positive Psychology (pp. 239-263). Springer Netherlands.

KAS-MES-ESAME-Gintarė-Mikalajūnaitė

Gintarė Mikalajūnaitė – Jaunesnioji personalo projektų konsultantė, organizacinės psichologijos magistrantė

Dalintis: